„Akmenų muziejus“ – tai menama topografija, susiejanti gilųjį laiką, posocialistinį betarpiškumą, mineraloginius tyrimus, gavybą, kompiuteriją ir savarankiškai organizuojamą pasipriešinimą. Anoniminis laikraštis „Telegram“, kolektyviai redaguojamas kultūros darbuotojų grupės, pavadintas pagal Uručoje, Minsko priemiesčio rajone, įkurtą muziejų po atviru dangumi. Tarp blokinių daugiabučių, Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Geochemijos ir geofizikos instituto bei Aukštųjų technologijų parko esančioje teritorijoje plyti stipriai pakoreguotas natūralus kraštovaizdis, kuriame eksponuojama akmenų kolekcija iš įvairių Baltarusijos regionų, sumažintu masteliu atkartojanti Baltarusijos žemėlapį.

Einame taku per miniatiūrinį Baltarusijos kraštovaizdį. Palei pagoniškus akmenis, reiverių vakarėlius, turtingų programuotojų automobilių stovėjimo aikšteles, pigias valgyklas. Ką tai sako apie mūsų priklausymą tam tikrai valstybei? Girdžiu sraigtasparnio garsą. „Taip retkarčiais nutinka suintensyvėjus karui“, – sako S. Netoliese yra aerodromas. Turbūt Baltarusijos kariai apmoko rusų kariuomenę. Bandau akimis skenuoti kraštovaizdį, pastebėti šiuos dar gyvos, bet paslėptos revoliucijos ženklus. Žmonių troškimo keisti politinę santvarką atminimą, spalvingus šūkius ant akmenų, aplink skraidančius vabzdžius, žvilgsnius, kvapus. Dėl kristalinės struktūros akmenys geba išsaugoti prisiminimus ir jais keistis.

„Akmenų muziejuje“ kalbama apie įvairias su ideologine kontrole ir ekonomine gavyba susijusias įtampas, dirbtinio intelekto ir kompiuterijos streikavimą, gilųjį mineraloginį laiką ir sintetinį kraštovaizdį, savarankiško kaimynysčių organizavimosi bei pasipriešinimo formas. („Akmenų muziejaus“ redaktorių kolektyvas)

Menininkai
Museum of Stones
Uladzimir Hramovich
XYANA