Anna Engelhardt savo tyrimais paremtoje praktikoje, į kurią įtraukia tekstus, vaizdo įrašus, interneto svetaines ir kitas medijas, nagrinėja karą kaip technologiją. Analizuodama Rusijos invazijų metu naudotą techninę ir programinę įrangą, savo kūrinyje „Kompiuteriu apskaičiuota mirtis“ ji įsivaizduoja, kaip dekolonizaciniai judėjimai galėtų pasipriešinti algoritminės kontrolės amžiuje sukurtiems mirtiniems ginklams.

Instaliacijoje naudojami archyviniai vaizdai ir šiuolaikinės mūšio lauko vizualizacijos, pradedant sovietmečiu, 6-ajame dešimtmetyje, vykdytais bepiločių skraidyklių tyrimais. Menininkė seka jų plėtojimą kaip ankstyvą siekį automatizuoti karo vadybą, atskleisdama šiame sudėtingame mechanizme užkoduotą logiką. Esminį sovietų kariuomenės polinkį į kolonializmą ir išankstinius nusistatymus ji pateikia kaip algoritmą, įdiegtą į sovietinės karo mašinos juslinį aparatą.

Tekstilinėje diagramoje tyrinėjami galios ir vizijos, neskaidrumo ir matomumo santykiai, primenantys „tuščiavidurės erdvės“ sąvoką – netobulą kraštovaizdžio atvaizdavimą prasmę ignoruojančia mašinine rega. A. Engelhardt kviečia lankytojus pasinerti į „tuščiavidurę erdvę“ virš tekstilės sklandančiose hologramose ir apmąstyti Rusijos kolonijinio smurto atsikartojimą veržiantis į Čečėniją, Sakartvelą, Ukrainą ir kitas suverenias šalis.

Projektas tuo pat metu egzistuoja ir kaip instaliacija, ir kaip interneto svetainė, kurią galima aplankyti adresu.

Anna Engelhardt – tai tyrimais pagrįsto medijų meno kūrėjos ir rašytojos slapyvardis. Savo praktikoje ji per dekolonijinę prizmę nagrinėja posovietinę kibernetinę erdvę, o jos svarbiausias tikslas – suardyti Rusijos imperializmą. Tyrimus menininkė atlieka naudodama įvairias medijas, įskaitant vaizdo įrašus, programinę įrangą ir techninės įrangos sąsajas. Tuo pat metu ji skaito paskaitas ir publikuoja tekstus, siekdama skaitmeninius konfliktus įtraukti į platesnį kolonijinį kontekstą. Jos darbai ir veikla pristatyti „transmediale“ festivalyje, Venecijos architektūros bienalėje, „Ars Electronica“, žurnaluose „Digital War“ ir „Funambulist“ bei Kyjivo bienalėje.