„Kinų kambarys“ – tai amerikiečių filosofo Johno Searle’o eksperimentas, kuriuo siekta įrodyti žmogaus sąmonės ir mašininių algoritmų nesuderinamumą. „Kinų kambarys“ taip pat yra ir represinė mašina, skirta nekropolitiniam duomenų subjektui formuoti pasitelkiant rasinio skirstymo funkciją atliekančią veido atpažinimo sistemą, kalbines praktikas, informacinį terorą ir vadinamųjų „perauklėjimo stovyklų“ infrastruktūrą, skirtą engti uigūrus – Rytų Turkestano tiurkų-musulmonų tautą. Kinijoje gyvena 11 milijonų uigūrų, kurie nuolat patiria technologijomis ir baudžiamosiomis praktikomis įgyvendinamas represijas.

Kaip ir „Kinų kambario“ eksperimente, sintaksinės operacijos atskiriamos nuo jų semantinio neapibrėžiamumo, o kankinimų ir represijų įrodymai yra paslėpti ir užšifruoti. Kaip metaforą Mariyam Medet sukūrė kiniškų propagandinių tapetų raštą, užmaskuotą dvejetainiu kodu. Pro hieroglifus galime įžvelgti vaizdus iš „Google“ žemėlapių, kuriuose pažymėtos perauklėjimo stovyklų vietos.

Perauklėjimo stovyklų ir represijų prieš uigūrus sistema – tai išsišakojęs skaitmeninių, logistinių ir informacinių infrastruktūrų tinklas, vykdantis tam tikros etninės grupės genocidą. Ši sistema panaši į filtravimo stovyklas, kurias Rusijos valdžia stato prievarta perkeltiems Ukrainos gyventojams.

Mariyam Medet, nagrinėdama sudėtingas represinių praktikų ir kolonijinio konteksto sankirtas, svarsto apie galimus solidarumo ir pasipriešinimo tinklus, siejamus su pabėgimo iš Kinijos organizavimu ir duomenų apie uigūrų genocidą skelbimu.

Sugrįždama prie kalbos temos, kuri Johno Searle’o eksperimente atliko lemiamą vaidmenį, menininkė primena ir poezijos reikšmę tiek kovojant, tiek vienijant žmones. Mariyam pateikia pavyzdį, kaip poezija gali būti solidarumo įrankis, primindama kazachų poeto Mirjaqipo Dulatulio eilėraštį „Oyan! Quazaq“ („Pabusk, kazache!“, 1909 m.). Šio eilėraščio eilutės nuolat skamba per protestus, streikus ir gatvių eitynes, jungdamos skirtingas pasipriešinimo bangas.

Medžiagą ir įrodymus videoesė pateikė Zarina Mukanova ir Rune’ė Steenberg.

Mariyam Medet yra kazachų kilmės, gimusi nepriklausomame Kazachstane, šiuolaikinio tarpdisciplininio meno kūrėja, feministinės ir queer politikos aktyvistė, stepių kibernetinė karė, programuotoja, tyrėja. M. Medet veikia ties dekolonizacijos, feminizmo ir politinio aktyvizmo sankirta, praktiškai eksperimentuodama su papildytąja realybe, videomenu, 3D grafika, instaliacijomis, interneto svetainių kūrimu, kompiuterine rega ir neuroniniais tinklais. Vykdydama meninę praktiką M. Medet atsiduria ironiškų ir hiperbolizuotų politinių realybių paieškos procese, kur internetas, naujos algoritminės superstruktūros ir (po)totalitariniai režimai kartu sukasi globalizacijos verpete, kur sovietinis sąstingis, skaitmeninė revoliucija ir nacionalinės tapatybės atgimimas atsiduria šalia vienas kito kaip prekybos centre „trys už vieno kainą“ parduodami produktai. Savo darbais ir tyrimais Mariyam tikisi rasti tvarų svyravimo tarp šių polių dažnį.