Parodoje „Pilkas auksas, juodi ežerai, baltas lateksas“ menininkė Sabīne Šnē atskleidžia, kad iš pirmo žvilgsnio neapčiuopiamos IT technologijos yra giliai įsišaknijusios gavybos ekonomikoje ir susijusios su požiūriu į žemę kaip į išteklių. Kaip pastebi pati menininkė, „kiekvienas turėtų žinoti, kad naudodamasis telefonu rankoje laiko gabalėlį žemės“. Pagrindinis technologinei plėtrai reikalingas išteklius yra vadinamieji retieji žemės elementai. Periodinėje elementų lentelėje jų tėra 17. Tai žemės plutoje randami metaliniai mineralai, plačiai naudojami gaminant įvairias technologijas, pavyzdžiui, kompiuterius, telefonus, hibridinius automobilius, interneto kabelius ir kt. Visi, kurie naudojasi technologijomis, taip pat naudojasi ir naudingosiomis iškasenomis – jos užtikrina ryšį, debesijos paskyrų veikimą, judėjimą ir pažangą gamtą tausojančios pramonės link (dėl jos ir egzistuoja šis meno kūrinys). Retųjų žemės elementų, naudojamų technologijų gamybai, gavybos infrastruktūra transformuoja Žemės planetą, veikia ekonomiką, keičia mūsų gyvenimo būdą ir naudoja išteklius.

Savo kūriniais menininkė atskleidžia glaudų ryšį tarp pramoninės ir popramoninės gamybos, taip pat inovacinių technologijų priklausomybę nuo gamtinių išteklių naudojimo.

Sabīne Šnē gyvena ir dirba Rygoje. Savo kūrybinėje praktikoje ji kuria vizualias istorijas, per kurias tyrinėja kultūros ir gamtos sankirtas, remdamasi tiek istorinėmis, tiek dabartinėmis idėjomis. Menininkę domina santykiai ir sąlyčiai tarp žmonių ir gamtos. Savo kūryboje S. Šnē apmąsto žmonių įpročius, troškimus, veiksmų pėdsakus ir jų poveikį aplinkai. Galutinį rezultatą lemia kūrinio turinys, tačiau dažniausiai ji dirba pasitelkdama skaitmenines technikas. Menininkė yra dalyvavusi įvairiose grupinėse parodose ir meno projektuose Latvijoje bei užsienyje. 2022 m. žiemą surengė pirmąją personalinę parodą „Partneris, parazitas“ Šiuolaikinio meno centre „KIM?“ (Ryga).