Savo meninėje praktikoje Uladzimiras Hramovichius remiasi modernaus meno ir architektūros, ideologijos ir politinių judėjimų istorija bei miesto erdvių transformacija. Baltarusijos valstybinėje dailės akademijoje profesionalaus grafiko išsilavinimą įgijęs U. Hramovichius atkreipia dėmesį į išaugusią realistinio piešimo įgūdžių paklausą 3D modeliavimo ir kompiuteriu sugeneruotų efektų rinkoje. Iki 2020 m. viena pagrindinių darbdavių Baltarusijos IT sektoriuje buvo kompanija „Wargaming“, sukūrusi internetinį žaidimą „World of Tanks“. Šiame Rytų Europoje ypač populiariame internetiniame žaidime atkuriami istorinėje aplinkoje vykstantys tankų mūšiai. Šis žaidimas yra dalis to, ką U. Hramovichius vadina vaiduokliškuoju laiku, kuriame įvairūs istoriniai naratyvai persipina su imperialistine erdvės samprata, 3D modeliavimu ir šiuolaikinio kibernetinio karo elementais.

Savo instaliacijoje menininkas naudoja įvairius Baltarusijos kraštovaizdžio ties pasieniu su Lietuva, Lenkija, Ukraina ir Latvija trimačių modelių fragmentus (kurtus su Andrii’umi Akhtyrskyi’u). Per pastaruosius 3 metus Baltarusijos siena tapo istorinių sankirtų ir nesantaikos vieta: politiniai pabėgėliai iš Baltarusijos, taip pat šios valstybės išnaudojami pabėgėliai iš kitų šalių, rusų kariai, pradėję atakas prieš Ukrainą iš Baltarusijos 2022 m. vasario 24 d., – visi bandė kirsti šią sieną. Skaitmeniniai, spekuliatyvūs ir tikri, esami žemėlapiai bei kompasai paremti dezorientacijos logika, o politinės suverenumo ir politinės valios sistemos yra pasenusios. Siena tapo savotišku „gynybiniu pylimu“, nes Ukraina susprogdino savo kelius ir tiltus, o ES šalys sutvirtino sienas. Suvynioti ritiniai žymi vykstančio matomo ir nematomo kibernetinio karo dialektiką bei pokolonijinę erdvės produkciją.

Uladzimir Hramovich – Baltarusijoje gimęs menininkas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Berlyne. Baigė I. O. Achremčiko gimnaziją-kolegiją Minske (2009 m.) ir Baltarusijos valstybinės dailės akademijos Grafikos fakultetą Minske (2015 m.). „Problem Collective“ narys nuo 2016 m. Uladzimiras dirba instaliacijų, grafikos ir videomeno srityse. Savo meninėje praktikoje remiasi modernistinio meno ir architektūros, taip pat ideologijos ir politinių judėjimų istorija bei miesto erdvių transformacija Minske. Menininkas domisi įtampa tarp praeities ir dabarties, tyrinėja paminklus ir atminties ritualus, perkrautus ideologinėmis prasmėmis bei įkūnytus materialiuose objektuose. Uladzimiras yra pristatęs savo kūrybą įvairiose tarptautinėse erdvėse, tarp jų: „Kunsthalle Exnergasse“ Vienoje; šiuolaikinio meno galerijoje „Ў“ Minske; Brno menų namuose (Čekija); „Mysteckiy Arsenal“ Kyjive; ABF Stokholme; „Galerie Intershop“ Leipcige ir kt.